Nepaisant to žmogaus palikimo – menui priskiriamų kūrinių, įkurto verslų, nuotraukų, atsiminimų kitų galvoje, gyvenimas nenutrūksta. Kortelės padeda nenutrūkti tiems esminiams dalykams.
Kortelės: reali tiesa

Neverta pripažinti tų svaičiojimų: „gyvenimas lyg kova“ ar „gyvenimo prasmė lyg sapnas“ ar kitokių panašių. Gyvenimas kaip laiko tarpsnis, jis matuotinas minutėmis, sekundėmis ar metais. Šie dalykai, kaip „good-life“, „gyvenimo bei darbo balansas“ tai nėra vien tik teorija, kuri nesiderina. Kortelės byloja apie tikrus dalykus.

No-life, tai kažkas kas, it laikas po mirties gal net prieš gimimą (šiuo būdu ne laikas išbūtas prie kompiuterio, kuomet nekalbama su kitais žmonėmis). Gyvybės ir darbo pusiausvyra neįmanoma, kadangi tikrai nebūna taip (bent daugelis to nematė), jog atėjęs į darbovietę žmogus numirtų ar negyventų, tik darbo pabaigoje atsikeltų. Tai ir yra tas tikrasis gyvenimas. Jį verta gyventi. Kortelės kaskart primena apie tai. Tokia situacija dar pasikartos ne kartą ar du.

Prasmė yra

O kas laikoma prasme? Ji, atsiranda tuomet, kai žmonės gali palyginti „su“ su „be“. Jei norima sužinoti kas ji yra, tarkim, elektros lempučių prasmė, tai lyginkime pasaulį su elektros lemputėmis ir be jos. Koks yra skirtumas? Su elektros lemputėmis visada būna šviesiau. Kortelės taip pat gali nušviesti žmogaus dieną.

Su ta šviesa net atsiranda ir elektros lemputės prasmė. Taipogi galima sužinoti ir bet kurių kitų daiktų prasmę – lyginti buvimą „su“ bei „be“. Kokia mobiliojo telefono prasmė? Prekybos centrų prasmė? Pinigų, meilės, pykčių, draugystės esmė? O kokią prasmę reiškia kortelės?
Interviu su tigru
Grįžkime į elektros lemputės sąvoką ir paklauskime Afrikos glūdumoje gyvenančio tigro, ką jis vadina prasmėe. Kas atrodytų kitaip, jeigu jos neliktų? Jei kažkam pasiseks, tuomet užtaikysime ant intelektualesnio ir pavalgiusio tigro, šis su malonumu pasakys:

Reiškia, Afrikos tigrams elektros lemputė neturi reikšmės. Buvo, nebuvo – jokių skirtumų. Na žinoma, žmonės gali atrasti ryšį – vien tam, jog paimti iš jų interviu, turėjo sėsti į džipus ir kelias dienas vykti per dykumas ar džiungles link jų namų, besišviesdami elektros lempute. Jeigu neliktų elektros lemputės, tikėtina, kad nebūtume paėmę iš jų interviu.

Vertėtų visda pažaisti – paimti vieną daiktą, kurio prasmę siekiama išsiaiškinti ir pabandyti įsivaizduoti, jog jo daugiau nebėra. Kas po to pasikeitė? Ko daugiau nebegalima daryti?